Be išraiškos ir blizgesio,
Su įkirstais ženklais,
Atsižadėjus visko,
Gyvenanti aklai,
Molėtais kaimo medpadžiais,
Neleistinai pikta,
Ir vytiniu, ir vadžiomis
Plakta neužplakta...
Nublukusi kaip niekalas,
Neturto apsėsta,
Kaip pasaga ant priekalo –
Nelaimių suriesta,
Be ateities, be vasarų...
Be laimės. Alkana.
Ištinusi nuo ašarų.
Ji – pragerta žmona.