Gerumas

User Rating:  / 1
PoorBest 
Parašė Birutė Lengvenienė
Skaitytojų: 2978

 

Mažais karoliukais nubėga

Gerumo suvirpintos gaidos,

Kaip angelo juokas per miegą,

Kaip vyšnių žydėjimo aidas.

 

Užleiskime vieškelį bitei

Su Dievo palaiminta duona,

Išsaugokim žiogo trimitą

Ganykloj už kaimiško kluono.

 

Tikėkim, kad bučinio burtas –

Tai mažas šios žemės stebuklas,

Nežinomos rankos sukurtas:

Kaip rožė, kaip smilga, kaip plukės.

 

Tikėkim, kad žydi papartis,

Tikėkime gintaro rūmais...

Ir nieko už nieką nebarkim,–

Tesklando tarp mūsų gerumas.