Vienatvė

User Rating:  / 0
PoorBest 
Skaitytojų: 1985

 

 

 

Nežinau, ko šį rūškaną rytą

Ilgesys įsigraužė į širdį,

Bent paukštelis netyčia užklystų,

Ne koksai ypatingas, nors žvirblis.

 

Ant šakelės nutūptų už lango

Ir primintų savo cypsėjimu,

Kad kažkam kažkada buvom brangūs,

Kad kažką kažkada mylėjom.

 

Kad užgožtų tą ilgesį klaikų

Ir vienatvę lyg akmenį sunkią,

Kad be gailesčio skubantis laikas

Nebežeistų taip skaudžiai ir sunkiai....