***
/ 2
- Informacija
- Parašė Stasė Vičiutė-Bertauskienė
- Skaitytojų: 2002
Ties ta riba, kur viskas pasibaigia,
Nutyla audros, sunyksta žaluma.
Dažnai net ledas ištirpsta po kojų
Kol juodą naktį bučiuoja tyla.
Rodos, pasaulis slysta iš po kojų,
Kol pats nesupranti, ant ko pyksti.
Neleisk šaknų, kur nenorėtum augti.
Neteisk – tai padarys kiti.