Žiemospirgio vakaras
- Informacija
- Parašė Birutė Lengvenienė
- Skaitytojų: 2888
Pats žiemospirgis! Gręžia žvarba!
(Lygu ledą atšipusi peikena…)
Net ir meldo pūkinė verba
Ieško prieglobsčio nakčiai. Nors laikino.
Lekia žiemvėjis miško keliu,
Virš tankynės išskleidęs žvaigždėlapį
Ir bruknelių žalius švarkelius
Siuvinėja kankorėžių sėklomis.
Mėnuo gaudo šviesos žeberklu
Ledo juostomis perrištą žvyrkelį,
Vėjo pusnį po juodu karklu
Laiks nuo laiko valiūkiškai lyžteli.
Plonos beržo šakelės lede
Jau prinoko į spindinčius žvangalus,
Jais ir groja žiemos balades
Baltas tėviškę migdantis Angelas.
Vėlyva gervuogė
- Informacija
- Parašė Birutė Lengvenienė
- Skaitytojų: 2924
Spalis saulę pavogė...
Girioje klaiku!
Dieve mano, gervuogė!
Šitokiu laiku!
Aiškiai pasimetusi
Dėsniuose visuos,
Vargšė šalčio ratuose
Virpa nuo vėsos!
Pasislėpus skirpstuose
Nuo šiurpaus rudens...
Sirpus neišsirpusi...
Juk neišgyvens...
Rūkas saulę pavogė...
Spjaudosi ruduo...
Dieve mano, gervuoge,
Kuo padėti, kuo?
Rietavas
- Informacija
- Parašė Birutė Lengvenienė
- Skaitytojų: 3209
Saulė auksina gelstantį klevą
Visas parkas netrukus liepsnos...
Čia paplente nubėga Rietavas –
Tūkstantoji dalis Lietuvos.
Čia sustojęs prie tvenkinio kranto
Pakartot „Polonezą“ prašai...
Lapai tyliai į vandenį krenta
Lyg baudžiauninkų skausmo lašai.
Pulkas ančių kažkur nurypavo...
Jos sugrįš nepaklydę kely.
Toks jau mano puikusis Rietavas, –
Kad negrįžti į jį negali.
Saulė auksina gelstantį klevą,
Visas parkas netrukus liepsnos...
Čia paplente nubėga Rietavas–
Tūkstantoji dalis Lietuvos.
Gerumas
- Informacija
- Parašė Birutė Lengvenienė
- Skaitytojų: 3197
Mažais karoliukais nubėga
Gerumo suvirpintos gaidos,
Kaip angelo juokas per miegą,
Kaip vyšnių žydėjimo aidas.
Užleiskime vieškelį bitei
Su Dievo palaiminta duona,
Išsaugokim žiogo trimitą
Ganykloj už kaimiško kluono.
Tikėkim, kad bučinio burtas –
Tai mažas šios žemės stebuklas,
Nežinomos rankos sukurtas:
Kaip rožė, kaip smilga, kaip plukės.
Tikėkim, kad žydi papartis,
Tikėkime gintaro rūmais...
Ir nieko už nieką nebarkim,–
Tesklando tarp mūsų gerumas.
Ar čia Lietuva?
- Informacija
- Parašė Birutė Lengvenienė
- Skaitytojų: 3115
Kūkalis, kūkalis, kūkalis...
Dievuliau, ar čia Lietuva?
Argi tas nudrengtas medelis –
Pačių pasodinta slyva?
Pilkumas, pilkumas, pilkumas...
Vienintelė kaimo spalva!
Dievuliau, ar pamiškio dūmas
Dabar ir bėra Lietuva?
O šūvį slopinantis juokas?
O Laisvės daina vos gyva?
Dievuliau, paaiškink, jei moki,
Kurie gi iš jų – Lietuva?
Kai tykoja kilpom ir spąstais,
Įstatymo raidė kreiva,
Dievuliau, parodyki brastą,
Kad pereitų ja Lietuva!
Mano kaime
- Informacija
- Parašė Birutė Lengvenienė
- Skaitytojų: 3118
Mano kaime iš ryto geria
Nuramindami širdį gramu...
Iš bėdos šunį runkeliais šeria,
Bet neišveja jo iš namų.
Mano kaime varo degtinę
Už tvoros, po kaštonais žaliais...
Ardami keikias žodžiais rinktiniais,
Bet nedaužo arklių pagaliais.
Mano kaime romija paršą
Be lyrizmo. Taip reikia, ir tiek!
Bet po to glosto paausius vargšui:
„Pakentėk, jei gali pakentėk!“
Čia gerumų niekas nerodo
Ir nebando gerais apsimest,
Bet kieme skambant žiemvidžio gruodui,
Katei leidžia troboj atsivest.
Kartais, rodos, per pypkės rūką
Nuo blevyzgų langai subyrės,
Bet vardadieniams ant atvirukų
Ieško lyrinių posmų Nėries.
Čia, kuo gali, tuo ir vaišina
Prie stalų, klijuote padengtų...
Ir šarvoja kaimynas kaimyną
Ant paties nuobliuotų lentų.
Šviesa Lietuvai
- Informacija
- Parašė Birutė Lengvenienė
- Skaitytojų: 3092
Kai pasimesti
Ir pradingt galėjom,
Nuklydę raistuose
Nuo kūlgrinduoto kelio,
Septynis šimtmečius
Į lietuvybę vedė
Devynios žalvarinės
Aisčių žvaigždės.
Trys salvės:
Sostinei, karaliui
Ir Valstybei!
(mes esame išdidūs
Savo laisvėj!)
Mes trokštam dvasios
Prakilnumo žodžių
Ir deginame atminimo
Laužus!
Ant piliakalnių
Ir Alkų senųjų
Uždekim laužus,
Žvakeles ir salves,
Deglus ir Amžinąją ugnį
Dar užkelkim!
Dar žarijėlę
Iš tėvų namelių!
Jeigu reikės –
Savų akių šviesumą –
Ir Lietuvos
Visus kelius apšvieskim!