Vidurnakčio sonetas

User Rating:

/ 0

Vidurnaktį iš lovos nerimas kelias

Kam žada kelią tolimą ir klaidų

Į skaisčią šviesą tunelio gale,

Kurioj visi nakties šešėliai sklaidos...

Bet aš regiu pro langus vien akis

Juodos nakties juodas akis išplėstas.

Jos nuogą mano nerimą išvys

Ir juoksis lyg apsėstos šmėklos

iš mano metafizinių kančių –

tave ne vieną apsvaigino alkis

šviesos vidurnakčio sulaukus...

Aš juoko to girdėti negaliu!

Ar dar ilgai tamsa skaudžiai aidės,

Paslėpus spindesį skaisčios žvaigždės?