Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



Jiems danguje nebuvo vietos

User Rating:  / 0

Kažkoks keistuolis

Juos ištraukė iš šiukšlyno

Po remonto bažnyčioje.

Jie buvo mediniai, sutrupėję

Ir sudarkyti.

Jis juos nuprausė tvenkinyje

Lyg gyvus

Naminių ančių

Ir smalsuolių akivaizdoje.

Kai dulkės ir purvas nusiplovė,

Tos skulptūros pasirodė

Iš tikrųjų šventos –

Gal Svirskio –

Gal Šepkos darbo.

Tai buvo angelai

Be sparnų.

Jis juos parsinešė namo –

Jiems danguje

Nebuvo vietos.

 

1989 m.

Knygos bičiuliui

User Rating:  / 0

Simono Daukanto bibliofilų klubo himnas

 

Atverkime duris į Lietuvą,

Su meile, su protu, su sąžine.

Ir kaip didžiulę knygą verskime,

Istorijos kiekvieną lapą.

 

Ne vieną mintį gyvą

Sava širdimi pajauskime

Ir kelkime, kelkime, kelkime

Kultūros darbininkų atminimą.

 

Žodį, knygą, vardą pamirštą

Tėvynei sugrąžinkime.

Šiam reikalui kilniam,

Knygos bičiuliai , pasišvęskime.

 

1986 m.

Kas jie

User Rating:  / 0

Jie plepės,

Bet dirbti nemokės.

Jiems pakaks entuziazmo

Gyventi pertekliuje.

Visiems paminklų neužteks,

Vieni norės poilsio,

Kiti užsimiršimo,

Treti valstybės gero.

Mele garuos jų idealai.

Jie šluos iš lovio viską,

Plėsis medžioklės plotai

Ir skolų duobė.

Liesės valstybės piniginė,

Daugės elgetų, kvaišalų

Ir parazitų.

 

2000 m.

Musė

User Rating:  / 0

 

Musės gaudymas visą dieną

Ir dar kelias savaites

Tame mėnesyje

Pasibaigė pergalingai.

Tuo tikslu įvyko susirinkimas.

Pirmasis kalbėtojas

Išsireiškė hamletiškai:

„ Užmušti ar palikti gyvą  –

Štai kur klausimas!

O jei atlėks ir zys į ausį“

Antrasis aiškiai krypo

Į priežastingumą:

„ Iš kur ji galėjo čia atsirasti“

Trečiasis prabilo gailestingai:

„ Palikim ją gyvą, pati nudvės“.

Ketvirtasis buvo demokratas:

„Duokim ir kitiems pasisakyti“.

Penktasis neturėjo savo nuomonės,

Todėl trypė atsistojęs vietoje.

Šeštasis buvo abejingas:

„ O kas man rūpi“.

Septintas buvo karštakošis:

„Duokim jai pipirų, kad nezystų“

Aštuntasis buvo kritiškas:

„Baikim šią komediją“.

Kol jie visi kalbėjo,

Musė pasikėlė ir išėjo ...

 

1987 m.

O knyga švies ir švies

User Rating:  / 0

 

Žygiui pėsčiomis „ Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus“ atminti

 

Rudens vėjai papūs,

Kas norės priartės prie žvaigždės,

Savo žemę prieis pėsčiomis,

Kas norės.

 

O jei šauks iš paskos

Vėjams kaukti, šunims loti,

Eik prieš vėtrą smarkiau,

Knygą spausk prie širdies.

 

Šiaurys lapą nuplėš,

Prirašytą rudens,

O knyga švies ir švies,

Nesutems, nesutems.

 

1986 m.

Ne juokai

User Rating:  / 0

Tvirtai nusprendžiau:

Eisiu į turgų.

Pirksiu juoką sveiką

Kaip arklį  –

Išžiodysiu,

Dantis apžiūrėsiu.

Sakai: ne visi namie.

Manęs neapgausi –

Jau metai dveji,

Kai nesijuokiu.

Sakai : daktarai padės.

Jie fantastai!

Ką? Brangiai kainuos!

Ne už ačiū!

Išsilygsiu

Nors šypsenėlę mažytę.

 

1986 m.

O, kas man rūpi

User Rating:  / 0

Pavasari,

Bičiuli lauktas,

Prisėskim ant suolelio.

Ką šaltoka?

Šokim į autobusą

Ir prisiglauskim

Prie žmonių.

Ar šilčiau?

Ledai tarp jų.

Ko netirpdai?

– O, kas man rūpi.

Tai lipk lauk,

Ir sėskis ant suolelio,

Su tais,

Kurie bejausmiai.

O gal tu neblaivus?

Žmonės mašinose užsidarę

Lyg piniginėse,

Sušildyk juos!

– O, kas man rūpi.

Jie šiltuose drabužiuose

Žiemoja.

Pažadink juos!

– O, kas man rūpi

Tu netikras pavasaris,

Jei šalta tarp žmonių.

Tu tik šiaip sau

Užsispyręs žemaitis.

 

1987 m.