Su Knygnešio diena!
- Informacija
- Publikuota Trečiadienis, 15 Kovas 2023 20:00
- Parašė admin
- Skaitytojų: 24
Sveikinimai Gintautui Černeckiui, kuriam suteikta knygnešio M.Survilos premija!
Tylusis kambarys
- Informacija
- Publikuota Trečiadienis, 15 Kovas 2023 20:10
- Parašė Gintautas Černeckis
- Skaitytojų: 20
Mano namuose yra tylusis kambarys
Su langais į dangų.
Čia laikas sustoja.
Tačiau yra tokių svečių,
Kurie skuba ištrūkti iš jo.
Tokie tarsi neįeina į tylųjį kambarį.
Jie praslysta pro šalį,
Praplaukia kaip valtys be vairininkų.
Jų akys beviltiškai klaidžioja
Tyliojo kambario paviršiumi
Be dangaus ilgesio.
Tokie neįeina į tylųjį kambarį,
Nes bijo gelmės.
Jie neišdrįsta leistis į tolimas keliones,
Nepatiria džiaugsmo,
Nes jų sielos lyg tingūs laiveliai
Ilsisi ant kranto
Arba užplaukia ant seklumų.
Tokiems svečiams nėra kas veikti
Tyliajame kambaryje,
Kuriame karaliauja neapčiuopiami
Jiems daiktai – knygos.
1998 m.
...
- Informacija
- Publikuota Pirmadienis, 27 Vasaris 2023 19:13
- Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė
- Skaitytojų: 48

Kaimenę vėjai išginė pavasariop...
NESANTIS ŽODIS
- Informacija
- Publikuota Antradienis, 13 Gruodis 2022 17:54
- Parašė I.L.
- Skaitytojų: 256
Nauja, rankomis įrišta Ilonos Linkevičienės apsakymų knyga, išleista Plungėje 2022 m. (120 psl.)
Be detektyvinės apysakos knygoje - 16 apsakymų. Kiekvienas kūrinys turi tam tikrą mistinę aurą - ir kiekviename apsakyme ji įgauna vis kitokį pavidalą.
Daugiau: Vajas Miracles
Autorė dėkoja Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovui Gintautui Černeckiui, pakvietusiam pristatyti šią knygą.
Brū - Konstantinui
- Informacija
- Publikuota Šeštadienis, 29 Spalis 2022 11:28
- Parašė Julija Mėčiuvienė
- Skaitytojų: 329
Apie naują A.Daukantaitės knygą, rudenį ir obuolius...
- Informacija
- Publikuota Trečiadienis, 21 Rugsėjis 2022 08:42
- Parašė Daiva Rudelytė-Stončienė
- Skaitytojų: 415
Kaip jūs manote, ar obuolys vakarienei sveika ir sotu? O gal mažoka po dienos darbų? Daugelis pasakytų, jog mažai - po dienos darbų reikia gerai pamaitinti kūną... Aš vakar pabaigiau skaityti naujausią Adelės Daukantaitės knygą ,,Obuolys vakarienei''. Ir žinot - pamaitinau ne tik kūną, bet ir savo sielą...
Knyga kietais viršeliais, nedidukė - kaip rankinukas, tiesiog pati traukia dėmesį. Viršelio autorė – dailininkė Agnė Dragūnaitė. Knygoje rasite ir spalvotų mažučių piešinukų – tai pačios Adelės Daukantaitės darbai. O ko tik ten neradau!.. Anot autorės - ten ,,bordakėlis''. O aš pasakyčiau, kad toks minčių lobynas, kuris lyg ugnis degina iki pat širdies... Kiekviena eilutė - tai lyg skiepas, lyg adatos dūris: „Ką išsinešiu? /Nieko. /Tiek dirbau, tiek vargau!/ Viską paliksi./ Kokia prasmė gyventi? /Meilė. /Ji yra prasmė, /ji yra gyvenimas...“ Šyptelėjau perskaičiusi: ,,Kiek pirštų turi Dievas? /Kur tik pažvelgsi - visur baksnoja...''...
Autorė kviečia skaitytoją pasikalbėti apie gyvenimo duotybes, savo asmeninį Dievą, gamtos stebuklus ir apie meilę, kuri yra tyli... Meilė – būtų pagrindinė minčių tema, bet... Tik nemeluodami sau galime pasiekti gyvenimo pilnatvę: ,,...save pavasariu mylėk -/ dėkoki už kiekvieną žingsnį....'', „Regėjau - /išėjo saulė į jūrą, /palikusi aukso kelią /žmonėms. /Kas juo eina, /parsineša gyvenimo /druską...“ Adelės kūriniai man panašūs į mįsles, kurias reikia įminti - jos kviečia mąstyti, žavi minčių paslaptingumas ir paprastumas.
Man labai patiko skaityti rytais. Gerdama kavą su kiekvienu jos gurkšniu aš įkvėpdavau nuostabių minčių aromato, kaip: ,,... malonė tiesiog vaikšto/ ir ieško tų, / kurie jos laukia...'', „Akys! /Jos mato pasaulį - /puošnų, prijaukintą, gražų... /Ar jos mato jį nuogą? /Akys nemeluoja, - sako žmonės, /bet nuogą matyti nedrąsu. /Pasauli, apsirenk!“ Kitas užsikabinimas: ,,Gyvenkime meilėje, /nes joje - Išmintis '', ,,...kasdien dėkok Kūrėjui/ už įdėtą dieną /į tavojo laiko delną...''... Visko neišrašysi, nes kiekviena mintis paliesdavo sielą ir ašarą išspausdavo tokie išminties ir meilės kupini žodžiai. Skaitai ir atrodo, kad būtent tau parašyta, kad eilėse save atpažįsti.
Knyga įdomi. Joje visas minčių asorti: yra juokingų ir šmaikščių, gilių ir paslaptingų, skausmingų ir su ironijos gaida, kaip antai: ,,Dainuoja valdžia tautai lopšinę... /Koks sapnas, tokia ir daina!“... Autorei svarbu, kad skaitytojas suprastų, jog gyvename ne tam, kad tarnautume savo ego, o mylėtume save ir pasaulį visa širdim - nemeluodami sau, neišduodami savo dieviškosios prigimties. ,,Malda pražys, /kai sau atleisi, / širdin kai saulę įsileisi...'' – rašo autorė. Atrodo, jog autorė skaito mūsų mintis, paliečia širdį, skverbiasi į vidinį mūsų pasaulį, kuris dažnai maištauja: ,,...sustabdyk savo minties agresiją!'', ,,...prieš vėją sunku eiti, bet... /radęs siūlą, rasi ir kamuolį.''...
Skaičiau ir mėgavausi autorės sugebėjimu paliesti širdį ir suteikti viltį. Anot autorės - ,,ieškau žodžio, /kuris mylėtų tave, / mano Gyvenime...'' Knygoje kiek daugiau dominuoja rudens tema. Gal todėl, jog kiekvienas einame į savo gyvenimo rudenį ir brandą. Ruduo - toks metas, kai norisi šokti su lapais, gerti į save auksines spalvas ir dėkoti Kūrėjui už grožį. ,,Paskutinis obuolys ant šakos- / pats saldžiausias. /Tai - rudens bučinys...'', ,,...kai žmogaus siela žydi - /Kūrėjas džiaugiasi. /Žydinti siela - amžinumo sodas'' – einu knygos žodžiais...
Autorė išskirtinai pabrėžia savo suvoktą žmogaus misiją šioje žemėje: mylėti - kurti - atiduoti. Ši knyga atrado vietą mano knygų lentynoje, rekomenduoju ją visiems, nes joje - daug atsakymų į klausimus, daug gyvenimiškos tiesos... Tik įsileisk saulę ir ji nuskaidrins visas mintis, jos spinduliai švies mūsų gyvenimo kelyje, tik būk savimi ir neišduok savosios prigimties... – tokios asociacijos, tokios mintys plaukte išplaukia iš knygos puslapių.... „Atviras kaip dangus /paukščiui, /kietas kaip akmuo dirvoje - /kelias, kuriuo darda gyvenimo /vežimaitis... /O kur arkliokas? /Suvoki, jog juo esi pats...“ – baigiu rašinį Adelės Daukantaitės žodžiais, atrastais pokalbiuose su vakaru knygoje „Obuolys vakarienei“...