Ilona Linkevičienė

Svarbiausia – pajausti…

Ir visai nesvarbu, kuo tą jausmą išreikšti – žodžiais, muzika, daina, šokiu, žvilgsniu, mintimis, tyla…

 

Gimiau Juodojo Tigro metais saulėtą gegužio sekmadienio rytą Plungėje. Iš pradžių mane mokė mama, tėtis, brolis, sesuo… Vaikščioti, kalbėti… Vėliau – Plungės trečia vidurinė mokykla – rašyti, skaityti… Kauno politechnikos institute – mokslo gudrybių… „Valdiškuose namuose“ daugiausia teko dirbti laborantės darbą – ir „Linų audinių“ fabrike, ir Plungės sviesto gamykloje, ir Visasąjunginio sviesto- sūrių pramonės mokslinio tyrimo instituto Lietuvos filiale Kaune.

 

Netikėtas man pačiai posūkis į žiniasklaidą buvo lemtingas – įtraukė ir nebepaleido. Tapusi „Žemaitijos televizijos” žurnaliste, kūriau laidas apie kultūrą, „Žemaičio“ laikraščio redakcijoje ne tik rašydavau, fotografuodavau, bet ir susidraugavau su mama-reklama, o kartą net laikraščio maketavimo duonos paragavau. Dabar esu pamišusi dėl tinklalapių kūrimo ir Flash su ActionScript3 programavimu – žiauriai įdomu! (Užmesk akį į mano pirmąjį tinklapį - www.vaja.lt , pasukinėk su vėjo pagalba trobelę, įnerk pro langus ir duris! O antrasis mano tinklapis - šis... taip, taip, šis – www.vingiorykste.lt  , tiksliau - jo dizainas)

 

Kas dar? Ištekėjusi. Auginu dukrytę. Rašau.

(2001 m.)

O čia - dviem leidimais (2001 m. ir 2006 m.) išleista manoji knygelė, pelniusi Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos laureatės vardą (esu šios sąjungos narė):

Šios knygutės trečiąjį leidimą (Plungė, 2017 m.) įrišau pati, "pastačiusi" savo gerajai draugei erdvinį namelį tarp priešlapių :)

 

 

2017 m.