Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



Viešnagė poetės B. Lengvenienės namuose

 

Advento penktadienį „Vingiorykštės“ literates į viešnagę Rietave pakvietė Petras Lengvenis.

 

 

Laikas bėga nenumaldomai ir greitai. Rodos, visai neseniai braukėm ašaras, išlydėdami Anapilin savo klubo narę Birutę Lengvenienę, o štai praėjo daugiau kaip metai, kai jos palaikai ilsisi Rietavo kapinaitėse – visai netoli jos buvusių namų Ramybės gatvėje. Ant poetės kapo sušalusios – ir dėl to tarsi gyvos! – raudonos rožės, baltos chrizantemos, skirtos mirties pirmosioms metinėms paminėti.

 

 

 

Tą vakarą literačių uždegtos žvakutės skleidė šiltą šviesą giedro ir nešalto žiemos vakaro prieblandoje, tarsi patvirtindamos: mes mylim ir prisimenam tave, Birute. Ir skaitom tavo kūrinius.

Advento vakarą besisvečiuojant našlio Petro Lengvenio jaukiuose namuose, ne kartą skambėjo Birutės eilėraščiai. Kaip sakė literatų klubo pirmininkė Adelė Daukantaitė Šeškauskienė, ji beveik visada su savimi nešiojasi B. Lengvenienės poezijos rinktinę, kad galėtų susitikimuose pasidalyti poetės eilėmis – lengvomis, skambiomis ir emocingomis, parašytomis išgyvenant ir gilų skausmą, ir didžiulę meilę, matant žmonių vargus ir geliant su aštriu ir taikliu humoru, kurio poetė nestokojo. Jos kvatojimas ir tiesiai pasakyti nenudailinti žodžiai, taiklūs pašmaikštavimai ir gilūs išgyvenimai – visiems mums artimi, suprantami ir brangūs. Daugel jos eilėraščių jau tapo dainomis, perduodami iš lupų į lūpas, perrašomi, deklamuojami įvairiomis progomis.

 

 

 

Ypač šilti prisiminimai aplankė literates apžiūrinėjant Birutės Lengvenienės atminimui įrengtą kambarį. Jos vyras Petras bene du mėnesius plušėjo, kol sutvarkė eksponatus.

 

Čia pat ir užrašas: „Švarūs namai – veltui praleisto laiko rodiklis“. Tai buvęs vienas iš mėgstamiausių Birutės pajuokavimų, iš jos lūpų ne kartą girdėtas. Nejučia su nuostaba apsižvalgai – o juk čia taip švaru, jauku ir gražu! Tada ateina suvokimas – Birutė tikrai galėjo būti rami dėl namų, nes jais ypač rūpinosi jos vyras Petras – rūpestingas, mylintis ir padedantis žmonai. Štai todėl Birutė Lengvenienė galėjo savo energiją ir jėgas skirti ypač aktyviai sportinei, kūrybinei ir visuomeninei veiklai. Didžiuliu talentu apdovanota, ji galėjo būti savimi ir jaustis laiminga, galėdama kurti ir dirbti, kai šalia – tikras gyvenimo draugas. Penkiasdešimt metų pragyventa kartu! Vis palaikant vienas kitą.

 

 

 

 

Ne vien namais Petras rūpinosi. Jo veikla pavydėtinai smagi – Žemaičių draugijos narys, aistringas medžiotojas (nušovęs ne tik žvėris, bet ir... ne vieną gerą kadrą fotoaparatu). Petras Lengvenis ne tik šoka folkloriniame ansamblyje, bet ir vaidina Žemaičių mėgėjų teatre Rietave. Taip pat rašo ir Žemaičių draugijos metraštį.

 

 

 

Tą vakarą besidalinant prisiminimais apie įvairiausius nutikimus, būta ir juoko, ir ašarų. Prisiminus gražiai nugyventus metus našlio akyse atsiranda liūdesys. Jaukiuose namuose nebėra Birutės, vaikai sukūrę savo šeimas. Svečiai, nors ir laukiami, tačiau - laikini džiaugsmai. Ir paguodžia tik tai, kad tas likimas buvęs tarsi Dievo pirštu palytėtas. Abiem – su Birute.

 

 

Birutei Lengvenienei atminti

 

Lengvenių dideliuose ir jaukiuose namuose sukti laiptai veda aukštyn į vieną nedidelį kambarį su langu į rytus. Čia saulėtekiai dabar pasveikina tik fotografiją ant komodos prie veidrodžio – Birutės atvaizdą. Jos pačios nebėra. Ir vis tiek čia jaučiama poetės dvasia.

 



 

Nuotraukų stendai byloja apie Birutės Lengvenienės buvusią visuomeninę veiklą, jos parašytų ir išleistų knygų pilnos lentynos – apie brandų kūrybinį palikimą, o taip mėgto darbo – sportinės veiklos - įvertinimas spindi medaliais ant sienų.

 

 

Šis Birutei Lengvenienei skirtas atminimo kambarys primena muziejų.

Didžiuliuose segtuvuose - kruopščiai rinkta ir sutvarkyta dokumentinė medžiaga, liudijanti apie nuveiktus darbus. Kaip sako jos vyras Petras Lengvenis, durys atviros visiems norintiesiems susipažinti su visuomenės veikėjos ir poetės veikla, kuri išties buvo įspūdinga.

 

 

 

 

 

Birutė Lengvenienė buvo Rietavo Savivaldybės tarybos narė, Žemaičių draugijos narė, bet labiausiai visuomenės įvertinimą pelnė savo kūrybine veikla. Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, išleidusi per dvidešimt knygų, net dukart tapusi Žemės ūkio rūmų ir „Ūkininko patarėjo“ skelbto respublikinio literatūrinio konkurso „Žydinčios vyšnios šakelės“ laureate ir taip atsistojusi į vieną gretą šalia kitų garbiųjų Lietuvos poetų, kaip antai: Eduardo Mieželaičio, Bernardo Brazdžionio.

 

 

Šio konkurso nugalėtojus rinkdavo skaitytojai, balsuodami vien tik už patikusius kūrinius, spausdintus laikraštyje, neskelbiant autorių pavardžių. Birutė galėjo didžiuotis tuo, kad jos poezija pasiekia skaitytojų širdis ir tampa sava, suprantama ir mėgstama. B. Lengvenienė, kaip mokytoja, 2006 m. pelnė Žemės ūkio ministerijos skirtą vardą „Lietuvos kaimo spindulys“.

 




 

Sunku išvardinti visus poetės ir veikėjos nuopelnus, įvertinimus. Tik laikas parodys tikrąją darbų vertę, tačiau viena ir dabar aišku – Birutė Lengvenienė buvo neeilinė asmenybė, labai mylima ir gerbiama už tai, kokia buvo – tiesi ir sąžininga, atvira ir jautri, mylinti ir neapkenčianti netiesos, su humoru (o kartais ir piktai) pliekusi visas negeroves. Tokia ji lieka mūsų atmintyje. Tokia jinai – ir savo eilėraščiuose.
















 

 

 

Susipažinkite! Giedrės Bagdonaitės kūryba


 

 

















Plungės literatų klubas nuoširdžiai sveikina „Vingiorykštės“ viešnią – Plungės „Saulės“ gimnazijos abiturientę Giedrę Bagdonaitę, kuri mielai sutiko publikuoti čia keletą savo eilėraščių.

 

Didžiulės sėkmės kūryboje tau, miela Giedre!

Ruduo → žiema

Mes → aš ir tu

 

tirpsta cukraus gabaliukas

skendi akys perlamutre

vakaro virtuvės slenkstyje

batų rėžiai gelstantys

 

vien tik „nieko“ neužtenka

žodžiai – debesys vis slenka

tiesiai per padangių ežerus ---

melo žuveles jau apsnigtas

 

trūksta siūlas – voro būstas---

kiškis slepiasi kopūste---

maras eina, maras žino---

kad nėra jausmuos dalybų

 

 

dubliai

 

kelias kryžiuojasi vingiais

nuo tavo link tavo

durų , pastogės, verandos

prie kojų ir prie pagalvės.

 

 

nesišypsok, kai išeinu,

kartais galiu nebegrįžti

 

 

išsaugoti rudenį

 

spirito dvokas tarp

ligoninės sienų

išveža rudenį

šią saulėtą dieną

žodį bent vieną tark

rankraščiuos saugotą

nesulaikysi jo –

turėsi antspaudą

 

 

 

nemokėti pabėgti

 

nesirpsta čia uogos

neauga žolė

senukai miegodami

sulaukia mirties

rytais teka žmonės

pasroviui į gatves

o liepžiedžiai kvepia

tavajam delne

kur viskas pasibaigia

nespėjus pradėt

pro mano pasąmonę

iš tavo širdies

 

 

komerciškai

 

į akis srautas ryto,

kur drugiai rauda savų

o saulės apvalumas lito

sužimba daugybe spalvų

 

 

fata morgana

 

purpuriniai drugiai,

sidabrinė žolė,

basos kojos ir tu –

priklijuoti sapnai

prie blakstienų, sunku

man dabar atsimerkt

Netradicinė pamoka "Saulės" gimnazijoje

 

 

„Vingiorykštės“ literatų klubo nariai buvo pakviesti į susitikimą su moksleiviais Plungės „Saulės“ gimnazijos bibliotekoje. Čia mokytoja Jolanta Mažuknė organizavo netradicinę pamoką, kurioje dalyvavo ir stažuotoja – mokytoja Renata Bakanienė iš Utenos Dauniškio gimnazijos.

Šįkart mokytojos bei gimnazistai klausėsi literatų klubo vadovės Adelės Daukantaitės Šeškauskienės bei Ilonos Linkevičienės minčių apie kūrybą, o Janina Matevičienė ir Ona Sigulda Valužienė pristatė savo knygas bei perskaitė eilėraščių.

 

 

















Šis susitikimas buvo tik vienas iš renginių, skirtų pedagogo stažuotei „Kūrybingumo ugdymas mokykloje: teoriniai ir praktiniai aspektai“.

Plačiau apie tai skaitykite Renatos Bakanienės straipsnyje „Neišsemiamos kūrybiškumo galimybės Plungės „Saulės“ gimnazijoje“.

Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ viešnagė Nidoje

Š.m. gegužės 18 d. Nidos vidurinėje mokykloje vyko popietė „Lyg Žemaitijos paukščiai...“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Popietės viešnias Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ atstoves daina „Tyla“ pasveikino VI klasės mokinės (vadovė Audronė Buržinskienė).

Labai energingai popietę vedė literatų klubo vadovė Adelė Daukantaitė – Šeškauskienė. Pažintis su viešniomis prasidėjo jos ir Daivos Rudelytės –Stončienės monologu pagal Gintauto Černeckio lakonikas. Literatų klubo vadovė supažindino su kitų klubo narių knygomis: B. Lengvenienės, G. Asipauskaitės, R. Poškytės- Dirkstienės, S. Matutytės- Grybauskienės, O. S. Valužienės ir kt.

Publika (mokiniai, mokyklos ir miesto bendruomenės nariai) sukluso, kai armonika užgrojo ir žemaitiškai uždainavo Danutė Narkienė. Literatų klubo narės ir neringiškius mokė dainuoti žemaitiškai, visi dalyviai dainą „Kad būčiuo aš tavasis vies“ traukė iš širdies. Daug juoko sukėlė D. Narkienės perskaityta humoreska „Kirpykloje“, iš kurios pasimokėme kalbos kultūros.

Janina Matevičienė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, trijų knygų autorė, padėkojo neringiškiams, kad jai „paskolino“ jūrą. Ji perskaitė prie jūros sukurtas eiles apie audringą Baltiją ir eilėraštį „Lietuvos aplankyt išeinu“.

Ilona Linkevičienė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos laureatė, pristatė savo knygą „Mano geroji draugė ragana“, kuria mokiniai susidomėjo, bet autorė paliko intrigą, akcentuodama, kad tai knyga, skirta mergiotėms.

Gertrūda Poškienė papasakojo tokį nutikimą. Kasmet ji aplankydavo jūrą, bet vienais metais, prieš pat rugsėjo pirmąją, ji pasakė: „Nepyk, jūra, šiemet jau nebepamatysiu Tavęs“. Nuvyko su dukra į Liepoją apsipirkti. Grįžtant įsėdo ne į tą autobusą ir atsidūrė Palangoje. Kaip sakė poetė, jūra žinojo geriau už mane, kada aš ją pamatysiu. Klausėmės jos eilių apie jūrą ir meilę.

Kūrybos skaitymo intarpuose skambėjo gitaros garsai ir šeštokių atliekamos dainos. Viešnios padovanojo knygų Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešajai ir Nidos vidurinės mokyklos bibliotekoms.

Visus mokslo metus mokiniai dalyvavo mokyklos bibliotekininkės Angelės Pocevičienės organizuotoje akcijoje „Draugauk su knyga – būk išmintingas“. Pasinaudoję šia šventine proga, kartu su viešosios bibliotekos direktore Dalia Greičiute pasveikinome akcijos nugalėtojus kiekvienoje klasėje, linkėdami ir toliau nesiskirti su knyga, ir įteikėme mokiniams prizus – knygas ir skirtukus. Dėkojame viešajai bibliotekai, su kuria Nidos vidurinės mokyklos biblioteka bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Paskatinamuosius prizus, neringiškės rašytojos Birutės Beniušienės knygas „Ruginė varna“ padovanojome mokiniams, kurie taip pat perskaitė daug knygų.

O popietės pabaigą vainikavo bendra daina „Žemėj Lietuvos“, tai tikras džiaugsmas ir atgaiva sielai. Abiejų bibliotekų, mokyklos ir miesto bendruomenės vardu nuoširdžiai padėkojome viešnioms už malonią popietę.

Mokyklos direktorė Rūta Žeimienė šiltai atsiliepė apie Plungės literatų klubą: betarpiškas bendravimas, programos gilumas, šiuolaikiškumas buvo patys prasmingiausi popietės akcentai.