Ir tos dienos giedrumas
/ 1
- Informacija
- Publikuota Pirmadienis, 09 Gegužė 2022 11:21
- Parašė Rita Ringienė
- Skaitytojų: 577
Šviesa džiugina
bundantį iš vidaus
ir tas giedrumas
artina nutolusius.
(Gintautas Černeckis)
Vakar Naujosios Akmenės bibliotekoje įvyko susitikimas su Simono Daukanto bibliofilų klubo žmonėmis iš Plungės: dalyvavo klubo vadovas Gintautas Černeckis, Aistė ir Mindaugas Talijūnai su dukrele. Kalbėta(si) apie 38-tus metus trunkantį daukantiečių sąjūdį, žygius, susitikimus ir pokalbius apie knygas ir žmones. Pasakojimas dar ir su metraščių, leidinių atsivežta paroda, su dovanojamo ,,Žemaičių bibliofilo“ numeriais. Nepamirštami susitikimai su daukantiečiais Simono Daukanto muziejuje, kai jam patarnavo (kaip ne kartą pati savo darbą buvo įvardijusi) klubo Garbės narė Danutė Veisienė.
Nors vakar lakonikų kūrėjas Gintautas nebuvo lakoniškas, apie savo kūrybą tik renginio pabaigoje trumpai užsiminė, bet prieš metus išleistą knygelę popietės dalyviai norėjo įsigyti. Skaitys vis iš naujo perversdami trumpuosius eilėraščius, iliustruotus tėvo veiklos pasekėjos dukters Aistės monotipijomis (pirmąsias lakonikų knygas iliustravo Gražina Didelytė). Filosofinės minties skalsūs blyksniai iš tylos knygų kambaryje, gal iš įsižiūrėjimo į žalias tolumas, į klausiančio žmogaus akis. Ir jau neatskirsi, kas iš psichologo, istoriko, gamtameldžio žemaičio patirties. Kas palieka iš mokytojo istoriko pamokų, jei į Knygnešių gatvės pašto dėžutę krinta laiškai su skaitančio žmogaus atvaizdais vokuose. Tikrai daugiau negu didėjanti atvirukų kolekcija ar dar viena knyga keliatūkstantinėje namų bibliotekoje. Dar brangiau, kad tėvo pėdomis eina jo vaikai sakydami ,, Nebus paskutinio susirinkimo, nes mes juk ateisime.“ Bibliofilija – ne pramoga, bet visada džiaugsmas ir pokalbis, jei ir ne prieš didelę ar mažesnę auditoriją, bet būtinai dialogas. Pritartų ir Ignas Valantis, kurio brangiosios knygos ir kraštotyros aplankalai jau Viešojoje bibliotekoje. O juk taip neseniai vis turėdavo ko patikslinti, kuo pasidalinti... Dabar už jį kalba kruopščiai surinkti, sumetrikuoti tekstai ir retos knygos.
Taigi žinia kaip šviesa sklinda, ribuliuoja, ir žmonės pasiilgsta pasikalbėti – šviesti ir šviestis.
Metas grįžti namo
ir uždegti laužą
ant pilies kalno,
tamsieji atsėlina
(Iš naujosios lakonikų knygelės ,,Saulės gėlės sėklos“, p. 89)
Ilga buvo Bibliotekų savaitės diena svetingoms naujaakmeniškėms bibliotekininkėms ir jų direktorei Zitai Sinkevičienei. Ilga su dar vienu sakiniu dažnų susitikimų kronikoje. Tiesa, pasigailėjau nors vienu blykstelėjimu nepasidovanojusi paveikslo iš Ritos Almanis parodos, bet gal tą bus padaręs ir šio renginio fotografas Jonas Vapsva. Dar daug ko liko, netelpančio į jokią kišenę, kad ir birbynininkų melodijos su pažįstamų iš Meno mokyklos veidais, dar maloni staigmena su kanklėmis pritariančia Irena Žalimiene. Po renginio sužinosiu, kad atverta suaugusių muzikavimo klasė. Gal ir jos septyni užaugę vaikai džiaugiasi, kad mama groja. Gražu, lyg būčiau pagrojusi pati...
Mėnuli, mano mielas drauge...
/ 0
- Informacija
- Publikuota Sekmadienis, 02 Sausis 2022 10:08
- Parašė Regina Miežetienė
- Skaitytojų: 820
Mėnuli,
mano mielas drauge,
ir tu, ir aš
tai nykstame, tai augam
mėgindami įminti
kelių būtovės mintį,
kaip slėpinius suprasti –
žvaigždelę laimės rasti...
Gal broliai jos kalveliai
nukals aukso tiltelį
nuo sidabrinio skliauto
link pušynėlio lauko,
nukirps aukso žirklelėm vainiką,
vingrų, žalią,
kad saulėn atsivertų
tavo kiemo vartai,
mėnulis naktį lietųs,
ar džiaugsies,
ar liūdėtum...
Publikuokite KULTŪROS ŽIEDLAPIUOSE
/ 1
- Informacija
- Publikuota Trečiadienis, 18 Balandis 2018 07:18
- Parašė Ilona
- Skaitytojų: 3998
Sveiki, mielieji kultūros veikėjai, gerbėjai, kūrėjai!
Visus norinčiuosius kviečiu dalintis šioje KULTŪROS ŽIEDLAPIŲ svetainėje savo kūryba, nuotraukomis, pastebėjimais apie buvusius ar informacija apie būsimus kultūros įvykius.
Jei manote, kad turite ką paskelbti KULTŪROS ŽIEDLAPIUOSE - parašykite man, Ilonai, į el.paštą ilonalink[eta]gmail.com .
Laukiu Jūsų laiškų.
Ilona
Įžvalgos
/ 2
- Informacija
- Publikuota Trečiadienis, 25 Kovas 2020 12:02
- Parašė Ilona Linkevičienė
- Skaitytojų: 2236
Plungės parke...
Ne tango
/ 0
- Informacija
- Publikuota Antradienis, 13 Gruodis 2022 18:00
- Parašė Ilona Linkevičienė
- Skaitytojų: 463
Tai buvo tik vienas iš gausybės renginių kultūros centre. Į mūsų nedidelį provincijos miestelį atvyko tango šokėjų grupė iš sostinės. Vyko lyg ir kažkoks konkursas, varžytuvės, net nepamenu. Vietinė akordeonistų trio griežė Piazollo muziką, šokėjai mechaniškai tarsi laužė kojas tango ritmu. Renginys, nepaisant ryškiai raudonai apšviestos scenos, atrodė pilkas ir nuobodokas. Sėdėdama 7 eilėje periodiškai fotoaparatu užfiksuodavau šokėjus, patikrinusi iškart ištrindavau nevykusias nuotraukas. Kažką parašysiu ir tuo užpildysim vietos laikraštuko kultūros skiltį.
Paskutinė pora išėjo į sceną, ir aš, nusprendusi, kad nuotraukų pakaks, atsipalaidavusi atsilošiau krėsle, atsainiai žvelgdama scenos link. Jiedu dar nešoko, tik žvelgė vienas į kitą. Ir aš suklusau – ta pora buvo kitokia. Aukštas, liesas vyriškis pasišiaušusiais garbanotais plaukais kažkuo priminė Paganinį. Jis turėjo savyje kažką demoniško – kažkokią seksualią energiją – be proto didžiulę, kad jautėsi net sėdint atokiau. Prisimerkęs, bet pasitikinčiu žvilgsniu peržvelgė salę, tarsi vertindamas publiką. Ir nusigręžė, kaip nuo nereikšmingo ir dėmesio neverto dalyko į savo partnerę, tarsi psichologiškai atlaisvindamas erdvę judviejų šokiui. Ta moteris buvo jo priešingybė – kažkokia minkštutė, švelni, gana žemo ūgio. Trumputė platėjanti jos suknelė seksualiai apnuogindavo jos šlaunis, nes abu, tarsi prieš preliudiją, susikibę už rankų, kiek pasiraitė tarsi norėdami tik apšilti prieš šokį. To užteko, kad visa esybe pajusčiau jausmą, esantį tarp judviejų. Laukė aistringas šokis.
...Nebuvo staigių kapotų judesių. Ir dirbtinių kojų apsivijimų, pėdų pirštais atšliaužus grindimis. Nebuvo aistros, karščio, nekantrumo, pykčio, draskymosi, kas tango šokyje reiškia geismą. Seksualumo nebuvo, nė troškulio...
Buvo meilė. Kiekviename vyriškio globojančiame judesyje jautėsi švelnumas savo moteriai. O ji šypsojosi ne tik putliomis lūpomis, akimis, bet ir apnuogintomis apvaliomis šlaunimis. Vyro paslaptingumas ištirpo, virsdamas kone atviru meilės aktu – kiek tai bebūtų įmanoma scenoje šokant tango ritmu. Atrodė, kad jiedu nesilietė vienas su kitu, bet vis susiliedavo – kūnais, sielomis – nebeatskirti... Jiedu tematė vienas kito akis, o rankos, kojos, liemenys, šlaunys ir plaukai judėjo tomis pačiomis meilės ritmo bangomis. Jiedu buvo meilės vienis.
Man atrodė, kad aš truputį išraudau, žvelgdama į atvirą meilės šokį. Raudonos juostos raudonai apšviestoje scenoje rodos nublanko prieš šokėjos raudonai degančias lūpas, o jos krūtinė kilnojosi iš mėgavimosi ir pasitenkinimo. Didžiule meilės banga sklido jų begėdiškas ir švelnumo kupinas pasirodymas.
Jiedu lengvai pernešdavo tą patį jausmą į kitokio tempo muziką kitame jų šokyje. Ir jiems buvo tas pats, kas ką groja, kas kaip mato. Jie šoko ne tango, kuris būna tarsi prieš poravimąsi, bet tikros meilės šokį.
Pasibaigus jų šokiui aš tik atsidusau. Ir tuo pačiu metu jiedu persivertė – tarsi tapo kitais žmonėmis: abu su šaltumo, mandagumo, abejingumo kaukėmis. Stovėdami kartu su kitais išsirikiavusiais šokėjais, kuriems salė plojo, teikė gėles ir sveikino, jiedu transliavo absoliutų abejingumą, o gal nuovargį po euforijos.
Kaip gerai, kad spėjau padaryti judviejų šokio paskutinį kadrą, kai baigę šokti, sustingo tarsi statulos – tai buvo nuostabi poza. Akys skendo vienas kito akyse, moters kūnas apsirangęs pusiau klūpančio vyriškio liemenį. Ir pati seksualiausia detalė – labai lengvai, laisvai nuleista atsipalaidavusi moters ranka, reiškianti begalinį pasitikėjimą savo partneriu. O gal pasitenkinimą tuo, kas įvyko.
Iš moteriško pavydo tik pagalvojau: jūs ne tango šokot, mielieji. Tikrai ne tango.
Puslapis 2 iš 2
- Pradėti
- Ankstesnis
- 1
- 2
- Sekantis
- Pabaiga