Prisimenant knygos "Šokanti vienatvėje" pristatymą
/ 0
- Informacija
- Publikuota Ketvirtadienis, 16 Birželis 2016 16:36
- Parašė administratorius
- Skaitytojų: 2000
Birželio 8 d. Plungės viešojoje bibliotekoje vyko mūsų literatės Stefos Matutytės-Gribauskienės knygos ''Šokanti vienatvėje'' sutiktuvės. ''Šokanti vienatvėje'' - nuostabus pavadinimas! Šokti savo gyvenimą, šokti vienatvę ir visą tai paversti eilėmis... Autorė - garbaus amžiaus, aristokratiška, inteligentiška moteris. Buvome dvasios grožio šventėje, kurioje skambėjo eilės, dainos, giesmės. Šokių kompozicijomis buvo stengiamasi parodyti autorės vienatvę, jos sueiliuotą gyvenimą. Mergaitės šoko sielos baletą, stengdamosi perteikti autorės žodžius baleto judesiais. Mūsų miela Stefutė sėdėjo krėsle, kuris buvo tik jai skirtas: išdidi, šviesi, nuoširdi ir susijaudinusi. Mes su meile skaitėme jos eiles ir buvome laimingi, galėdami prisiliesti prie autorės širdies.
Sutiktuvių iniciatorė, mūsų Adelė, su didžiule meile įteikė puokštę pinavijų Stefutei ir jos akyse sužibo džiaugsmo ašaros, kurios išsakė viską... Mūsų širdys džiaugėsi kartu su Stefute. Jos esybėje atsispindėjo visas poetiškos sielos grožis, dvasios tvirtybė, meilė žmogui, poezijai ir pačiam gyvenimui. Bibliotekos direktorė Violeta Skierienė pasveikino Stefutę, Adelę ir pasidžiaugė puikiomis sutiktuvėmis. Skambėjo gitaros akordai, kuriais mūsų Regina tarsi šoko vienatvėje kartu su autore.
Stefanija Matutytė-Gribauskienė kuria ir giesmes, kurioms melodijas sukūrė Žlibinų mišraus choro vadovė Stefa Stonienė. Mano siela, klausydama giesmių buvo pakylėta ligi pačio dangaus. Būdami tokioje šventėje, mes savo širdyse „apturėjome“ tikrus dvasios atlaidus, kurie pripildė mus šviesos, gerumo, meilės, išminties. Ačiū Stefutei, ačiū Adelei, ačiū visiems už galimybę pabūti ''šokančiais vienatvėje''!
Daiva Rudelytė-Stončienė
Kaip pažinti žmogų, nemačius jo veido, negirdėjus balso, nepajautus žvilgsnio?
Esu ta laimingoji, kuriai pasisekė prisiliesti prie nepažįstamos man autorės kūrybos ir atrasti brandžios asmenybės jaunatvišką polėkį.
Susitikome jos šventėje - dainos, šokio ir poezijos vienyje. Skaičiau jos eiles ir gyvenau jose...tarytum sielą kas glostytų. Akimirkų žavesys skandino visus susirinkusius taip, kad niekas nenorėjo gelbėtis...
Ne vienas pasidžiaugė savimi dėl to, kad neliko namie prie televizoriaus, o išnešė savąją sielą atsigauti.
Ačiū tariu poetei Stefanijai Matutytei-Gribauskienei už išleistą knygą "Šokanti vienatvėje", o Adelei Daukantaitei- Šeškauskienei už šiltą knygos pristatymą.
Irena Stražinskaitė-Glinskienė
Mačiau ją – ŠOKANČIĄ VIENATVĖJE...
Rankos grakštus judesys. Blikt! Lengvas šuoliukas. Blikt! Žavingas sukinys. Blikt! Blikt! Tarsi deimanto blyksniai... Buvo taip netikėta – regėti jaunos merginos šokyje tikros primabalerinos susiliejimą su muzika, sklendimą ore. Stebint žaižaravimą šokyje kūnu bėgo šiurpuliukai – o! kaip gražu!..
Ak, Viktorija, ačiū tau už baleto šokį, už choreografiją – tu gi pati viską ir sukūrei! Dėkui, deimančiuk!
Blikt!
Ilona Linkevičienė
„Šokanti vienatvėje“ – Stefanijos Matutytės-Gribauskienės jau ketvirtoji knyga! Į pristatymą , kurį ypač sumaniai režisavo klubo vadovė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė, prigužėjo pilna salė poezijos mylėtojų, bičiulių, draugų.
Mes, klubo nariai, deklamavome jos eilėraščius, sušildėme savo širdimi ir pakylėjome skrydžiui į klausytojų mintis, jausmus. O kaip subtiliai intarpuose skambėjo muzika! Visus sužavėjo Akvilės Skersonaitės „Sveikinimas“ ( komp. B.Dvarionas), Inos Narkutės – „Sonatina“ (komp. E.Spingleris), o jaunieji šokėjai Viktorija, Gabija, Dovydas, tiesiog pakerėjo savo besiskleidžiančiu talentu! Stefos Stonienės rankose jautriai skambėjo kanklių garsai. Reginos Miežetienės pirštais liejosi švelnūs gitaros akordai. Nuotaikingą, šiltą sveikinimo žodį tarė bibliotekos vedėja Violeta Skierienė.
Knygos autorė sėdėjo iškilmingame „krėsle“ ir jaudindamasi klausėsi savo minčių, užrašytų mėnesienos naktim, vienatvės valandom...
Miela Stefanija, tegu žaismingi vasaros vėjai Tau prigaudo daug poetiškų žodžių. Sudėliok iš jų naują poezijos knygelę, o mes su viltimi jos lauksime.
Klubo narė Janina Matevičienė
,,Šokanti vienatvėje"... Aštuoniasdešimtmetės poetės S.Matutytės-Gribauskienės ketvirtoji knyga ir šokantis, dainuojantis jos pristatymas Plungės viešojoje bibliotekoje... Man regis, šoko ne tik skaitovų, muzikos kūrinių atlikėjų, bet ir klausytojų širdys. Dėkinga poetei ir renginio organizatorei Adelei Daukantaitei-Šeškauskienei, kad poezijos - muzikos vakaras, šiltas, jaukus ir įvairus, prabėgo greit, be įtampos, uždegdamas gyvybingumu, tikėjimu, kad vienatvė gali būti pakylėta, optimizmo sklidina...
Ačiū.
Poezijos draugė R.Miežetienė
Koks vakaras nuostabus
Kai eilės liejos per kraštus,
Smuiko aimanos virkdė mus,
Baleto šokio sūkurys, dainos skambesys
Į širdį nešė lengvumą
Kaip snaigių grakštumas - gražumą...
Taip norėjosi kartu šokti, dainuoti, pabūti jaunystės prisiminimuose. Dėkoju šventės organizatoriams už gražias akimirkas, už didelį darbą pristatant mūsų vingiorykštietės Stefanijos Matutytės-Gribauskienės knygą „Šokanti vienatvėje“.
Vladė Mišeikienė
Laiškas iš širdies
Buvo nuostabi šventė – poetės Stefanijos Gribauskienės knygos „Šokanti vienatvėje“ pristatymas.
Laikas pratekėjo visu greičiu. Visi jautėme jos išgyvenimus: skausmą, tremties žaizdas, poetės pasisakymus, dvasinį išsiliejimą širdimi.
Esame už paramą dėkingi dalyviams, savo klubo „Vingiorykštė“ vadovei – Adelei Daukantaitei, visiems bendražygiams už prasmingai praleistą laiką, dainas, šokius, muziką, pasisakymus.
Literatų klubo narė Ona Sigulda Valužienė
Šitas nuostabus renginys – reginys, Stefanijos Matutytės-Gribauskienės gimtadienio ir knygos pristatymo proga suteikė nepaprastai gražių emocijų. Buvo man ir jaudulio ir širdies virpulio, kad nesuklysčiau skaitydamas eilėraštį, bet viskas buvo gerai. Viskas buvo daroma iš širdies gelmių ir atsakingai. Labai gražiai buvo šis renginys sudarytas ir surikiuotas, viskas vyko sklandžiai. Patiko ir jaunimo pasirodymas. Tai išties gražu! Kiek daug jie įnešė šiam renginiui gaivumo ir jaunystės potėpių... Tai didelis jų mokytojų indėlis vedant juos kultūros keliu. Na, o ką bekalbėti apie senjorų pasirodymus? Tai gulbės giesmė ir darnus retro, romansų bei liaudies kūrybos derinys, kuris vedė praeities prisiminimų takais ir maloniai šildė mūsų sielas. Kiek daug triūso įdėta mūsų „Vingiorykštės“ prezidentės Adelės, kad šitas renginys pradžiugintų klausytojus. Už tai tariu nuoširdų AČIŪ. Tik gaila, kad laikas negailestingas, prabėgo lyg akimirka, viską palikdamas jau praeity ir prisiminimuose. Po renginio išėjau pakylėtas.
Pasibuvimas kavinėje „Kaukė“ pratęsė šį gražų renginį toliau. Tai buvo labai šiltas pabendravimas“Vingiorykštės“ literatų, bičiulių ir knygos autorės S.Matutytės-Gribauskienės artimųjų rate. Čia pasijutau laisvesnis ir bendravimas buvo lengvesnis. Todėl, kol dar galime mes judėti, krutėti, reikia ir toliau rengti panašius renginius. Nereikia didelės prabangos, bet reikia nuoširdumo, Dievo meilės ir su gražiomis svajomis sukurti jaukų bičiulių rato pasibuvimą. Juk per savo nueitą gyvenimą galime daug ką papasakoti ir pasimokyti vieni iš kitų, juk kiekvienam iš mūsų buvo duotas gyvenimo kelias, kuris gali būti skirtingas, bet kartu ir prasmingas. Norėčiau padėkoti visiems bičiuliams ir pasakyti iš širdies –„ Aš jus labai myliu!“ Telydi jus visus Dievo malonė.
Vygantas Pronckus
Eina žmogus,
Palikdamas pėdas,
Ant balto lapo,
Tarsi ant sniego...
Stebiuosi, džiaugiuosi,
Skaitau - kaip gražu!
Atsigręžus žiūriu -
Pėdsakus savo
Ir aš palieku...
Kokia aš laiminga! Vakar buvau ten, kur akys juokėsi, širdis džiaugėsi, o siela skraidė ir dainavo...
Dėkinga gerb. Stefanijai Matutytei-Gribauskienei už suteiktą man galimybę prisiliesti prie jos kūrybos, ją skaityti susirinkusiai auditorijai. Širdingas AČIŪ poetei už padovanotą knygą ir autografą. Buvau laiminga, galėjusi prisėst šalia...
Mūsų vadovė Adelė - nepakartojama! Suorganizuot tokį renginį - ne juokas. Ačiū jai. Čia jos arkliukas. Linkiu Adelei , kad ta organizacinė kibirkštėlė neužgestų, spragsėtų ilgai ilgai. ( Gal kada plykstels ir laužas)...
Gerbiamai poetei Stefanijai linkiu vasariškų saulėtų poetiškų minčių, energijos ir stiprybės, galynėjantis su ligom, pesimizmą išvyt už durų ir kurt...kurt...kurt... Kai rašai, negalvoji nei apie ligas, nei apie amžių. Mūza paima tave už rankos ir... tu skrendi... Tu - vėl jauna, graži, besišypsanti ir...šokanti vienatvėje...
Stefanija Petreikienė
Kai ateina į širdį džiaugsmas pajunti joje švelnų pakutenimą. Taip atsitiko ir po renginio, skirto Stefanijos Matutytės-Gribauskienės knygos „Šokanti vienatvėje“ sutiktuvėms. Gėrėjausi autore, jau perkopusia 86-ąjį gimtadienį, jos nostalgiškai aristokratiška elegancija, jaunatviškumu ir sielos giedra. Supratau, kad džiaugsmas – suvokimas, jog šalia tavęs nekasdieniškai gražūs žmonės, skleidžiantys savo kūrybiškumo energiją, kuriantys sielos muziką, kuri lyg šilko juostos plevena gyvenimo grožio mokymosi erdvėje. Džiaugsmas dovanoja subtilų jausmą – skrydį į dėkojimą - pačiam Aukščiausiam Kūrėjui už jo dovanas ir galimybes, už palaiminimą jas atiduoti. Tikiu, kad vakaro metu taip jautėsi visi dalyvaujantys šokio, muzikos ir poezijos šventėje, tikiu, kad ir knygos autorė dar kartą savo sieloje šoko, dainavo ir kūrė poeziją.
Ačiū Stefanijai už knygą, o mums – galimybę pažinti jos kūrybą.. Nuoširdžiai dėkoju Plungės viešosios bibliotekos kolektyvui ir direktorei Violetai Skierienei už palaikymą, pagalbą, pagarbą mums.
Pagarbiai Adelė Daukantaitė
Atgavusi žadą ir nusipraususi džiaugsmo ašarom savo raukšlėm nusėtą veidą, rašau šį padėkos laišką jums, mielieji mano vingiorykštiečiai.
Nuoširdžiai dėkoju už nuostabų vakarą, mano knygos „Šokanti vienatvėje“ pristatymą. Dėkoju „Vingiorykštės“ vadovei Adelei organizavus šį vakarą, baleto šokėjoms, pramoginių šokių šokėjams, muzikos atlikėjams, jų mokytojoms, puikiam Žlibinų chorui ir jo vadovei ir jums, brangieji vingiorykštiečiai, mano kūrybos skaitytojai.
Esu visiems dėkinga už sugaištą laiką ir pasiryžimą mane pagerbti, pagerbti mano senatvę.
Su didele pagarba Stefanija Matutytė-Gribauskienė
Ilonos Linkevičienės nuotraukos