Neatsipeikėju
/ 0
- Informacija
- Parašė Birutė Lengvenienė
- Skaitytojų: 2536
Neatsipeikėju! Jaučiu rankas ant rankų...
Ir jų siųstus aliarmo signalus.
O spinduliui, įpuolusiam į metų tankmę,
Pakloju širdį ir tiesiu stalus.
Ir aranžuoju padėką dangaus apvaizdai...
Bandau atskirti melą nuo tiesos...
Bandau apsaugoti tą auksaspalvį žaizdrą
Nuo rudenio agonijos vėsos.
Bijau nubust, jei teks ir vėl ten pat nubusti,
Kur rangos žodžiai, iš namų vedą...
Todėl tą spindulį kviečiu į savo būstą...
...Esu aklatikė... Ir būsiu visada...