Anytos
/ 0
- Informacija
- Skaitytojų: 2381
Kiek žmonės šneka daug apie anytas,
Kad visos jos velnių tik pramanytos,
Pirmiausia širdį adatų prismaigsto,
Neglosto jų likimas, tik žaizdas užglaisto.
Jei paukštis geras – neteršia sau lizdo,
Gražiai sutvarko, kloja pūkelius,
Kiekvienas turi savo sunkią naštą,
Jei skausmas bendras, reikia nešt kartu.
Gegutė, aišku, tik kvailių teieško,
Kiaušinius deda svetimam lizde,
Pati nenori ant jų pasėdėti,
Geriau kukuoja miško tankmėje.
Prabėga metai, nuotakos suknias išauga,
Anytų skraistėse mažyliai auga, supas,
O kas galėtų jas tuomet paklausti,
Kur nunešė jų skausmą laiko upės...