Baltajam angelui
- Informacija
- Parašė Stefanija Petreikienė
- Skaitytojų: 2058
Tu praėjai - pražydo gėrio gėlės,
Nušvisdamos visom vaivorykštės spalvom.
Prie Tavo kojų klupo net šešėliai,
Tirpdami ir nykdami tavoj šviesoj...
Iš savo rankų sėji gėrio grūdus,
Ramybę, šilumą dalini visiems.
Ir įžiebi vilties nors mažytę kibirkštėlę,
Kad suklupęs sugebėtų atsitiest...
Ateik ir pas mane. Tavęs nekantriai laukiu,
Į savo širdį jau atvėrus vartelius.
Užeik, apglėbk, sušildyk mano sielą,
Kad širdimi pajusčiau, jog esu žmogus.