(Ne)Savas laikas

User Rating:

/ 0

Kodėl taip skubame palikt vaikystę

Drugelių pievoje ar smėlio dėžėje?

Slapčia ne savo apdarus matuotis drįstame,

Bijodami, kad neužkluptų netyčia.

Su paslaptim, su skrupulais gyvename,

Įšokę ne į savo traukinį,

Kiekvieną pastabą pykčiu kedename,

Manydami, kad jau suaugome.

Bet vis kažko nerimsta siela,

Vis plaikstosi, kaip plunksna pamesta.

Kaip sužinot, kur palikta vaikystė miega?

Kokie sapnai aplanko ją nakčia?

Kita stotelė. Kitas traukinys sukaukia.

Dabar jau tas, ir bilietą turi.

Per vieną naktį galima suaugti,

Tačiau subręst per naktį negali...

Už nugaros tipena trūkumo palyda,

Neleidžianti plačiai sparnų išskleist.

Nuo pat vaikystės šitaip mus vis lydi,

Norėdama dar smėlio dėžėje pažaist...

2016 03 06

Eirenė