Ištrauka iš GYVYBĖS MEDŽIO FORMULĖ

[...]

 

 

Štai mažas smėliukas, bet kiek draugų turi aplink! Ir jis ne vienišas… Bet juk smėlis nieko nejaučia… Medis jaučia, o smėlis – ne. Negyvas jis? Bet medis, palyginti su žmogum, irgi negyvas, bet gyvesnis už smėlį. O žmogus labiausiai gyvas. Kas yra bendro tarp manęs, medžio ir smėlio? Nors mes visi skirtingi, bet kažkas vis tiek yra bendro. Turėtų būti. Kažkas vienija mus visus – visą pasaulį. Kas tai? Kas tas bendrumas? Nejaugi tik tai, kad mes visi gyvenam Žemėje? O kas už jos, tos Žemės? Aš – kažkieno dalelė. O kur visuma, kur ji baigiasi?

Vaje, kiek daug ko mes nežinom. Kada ateis laikas, kai viską žinosiu? Kai užaugsiu? Bet juk ir suaugusieji ne viską žino, nes atsakytų, kai klausiu. Kaip aš noriu viską žinoti! Viską!“

 

 

 

[...]